Tai humoristinė absurdo knyga paaugliams ir nevaikams, kurioje vaizduojama eilinė Begemoto diena – nubudimas lovoje, pusryčiai, šiukšlių nešimas, važiavimas troleibusu, ėjimas į parduotuvę, sėdėjimas ofise, galimai ir tualete. Kiekvieną iliustraciją lydi trumpas sakinys, apibūdinantis situaciją, kuris visuomet užbaigiamas padidinto šrifto teiginiu „nori šikt“.

Noras šikti atspindi veikėjo egzistencinę būseną – šis jaučiasi prislėgtas kasdienybės rutinos, baimių, depresijos, todėl net ir menkiausioje veikloje šį kamuoja noras tuštintis. Būtent, dėl sąlyčio su baimėmis buvo pasirinktas gyvūnas Begemotas, kadangi visuomenėje įaugusi pasaka apie begemotą, kuris bijojo skiepų.

Taip pat smagus pačio gyvūno biologinis aspektas – begemotai žymi savo teritoriją plačiu spinduliu taškydami išmatas uodega – taip noras šikti įgyja reikšmę ne tik kaip reakcijos į baimę, bet kaip ir išsilaisvinimo, saviraiškos ir nebevaržymą savos prigimties. Visgi, veikėjas šitai kažin ar pasiektų, ir istorijos pabaigoje liktų lygiai toks pats kaip ir pradžioj – tiesiog norintis šikt. Knyga kaip prasidėjusi, taip užsibaigtų – absurdiškai ir be pokyčių.